- olbicais
- ×ólbicais adv. plg. albicais, aubicais.
◊ ólbicais eĩti (kùltis)1. išdykauti: Palik tik vienus, tai i eĩna ólbicais tie bjaurybės Ar. Vaikai olbicais kulas, t. y. trūkiais galva, smarkiai ant kits kito J.2. niršti: Nuo tų pliotkų jinai ólbicais eĩna Ar.
Dictionary of the Lithuanian Language.